Kas dešimtas lietuvis mėsą keičia augaliniu maistu

Adomas Galinis

Praėjusiais metais, siekdami išsiaiškinti maisto vartojimo tendencijas, užsakėme šalies gyventojų tyrimą. Gavome įvairių įžvalgų, o pačiomis įdomiausiomis noriu pasidalinti ir su jumis.

Iškart pradėsiu nuo rezultatų: tyrimas parodė, jog 8,4 proc. Lietuvos gyventojų yra fleksitarai – mėsos vartojimą sumažinę žmonės. Lietuvoje visiškai mėsos nevalgo tik 1,5 proc. gyventojų. Iš jų: vegetarai – 0,7 proc., veganai – 0,7 proc., žaliavalgiai – 0,1 procento. Visavalgiais save laiko 89,3 proc. šalies gyventojų. Palyginimui, Didžiojoje Britanijoje vegetarų ir veganų yra 12 procentų (The Guardian, 2018), Vokietijoje – 10 proc. (VEBU, 2017).

Reikšmingą respondentų dalį sudaro fleksitarai – jie lankstesni nei vegetarai, kurie visiškai iš savo raciono išbraukia mėsą, kiaušinius ir pieną, bet visiškai atsisakyti mėsos nenori. Tokie vartotojai gerai supranta augalinio maisto svarbą kasdienėje mityboje. Jų motyvacija yra skirtinga: vieni augalinį maistą sieja su geresne savijauta, kiti – su maistinėmis savybėmis, treti savo pasirinkimą grindžia etikos ar aplinkosaugos argumentais.

Veganiški tortai su avokadu ir saldžia bulve © Minordija

Veganiškas faršas “Naturli” © Dragsbæk A/S

 

Lietuvoje atsiranda įvairiausių produktų turtingų ne gyvūninių baltymų. Pirkėjui, norinčiam rinktis augalinį maistą vietoje gyvulinio, galimybės sparčiai auga. Vegetariškas maistas užima vis daugiau vietos lietuvio lėkštėje, o augaliniai produktai tampa svarbesne prekybos centrų pasiūlos dalimi.

Rinkoje veganiški produktai pastebimi ne visai tradicinėse kategorijose kaip konditerija, mėsa ar pienas, pvz., veganiški tortai, ledai, veganiškos dešrelės, sūris. Naujai kuriami vegetariški ar veganiški gaminiai toli gražu neišstums mėsos iš mūsų mitybos, tačiau jie leidžia vartotojui rinktis daugiau augalinio maisto ir užkandžių.

 Veganiškas tiramisu ir veganiški juodųjų serbentų pyragaičiai © Minordija

Veganiški ledai “Oat Side The Box” © Orkla Foods Lietuva

 

Mūsų patirtis rodo, kad vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai populiarėja kaip ingredientai gamybai. Duonoje įsitvirtino daržovės, kurios vis drąsiau naudojamos ir konditerijoje, pavyzdžiui, iš avokadų ar saldžių bulvių pagaminamas puikus kremas tortui, o natūraliai nuspalvinti gaminius galime įdėdami morkų, burokėlių ar špinatų.

Pasaulyje mažesnio mėsos vartojimo judėjimas nėra naujas – dalis vartotojų stengiasi bent kartą savaitėje visai jos nevartoti. To pavyzdžiai – populiarios akcijos „Meatless Mondays“ (liet. pirmadieniai be mėsos), „Veggie Mondays“ (vegetariški pirmadieniai) ir pan. Vis daugiau rinkų prigyja tokie produktai kaip veganiškas faršas, dešrelės, mėsainiai. Šios alternatyvos populiarėja ir yra pritaikomos tradiciniams patiekalams gaminti, pavyzdžiui, mėsainiams iš daržovių ar sūrio pyragams iš riešutų.

Tikiuosi, šios įžvalgos bus naudingos ir jūsų verslui!

Loading Images
wpif2_loading
Bottom_Doseit
TTT_Bottom-min
Panettone
Bottom_Karamele
Bottom_Karamele-min
Bottom_tyres
Bottom_ledai
Multiseed
Apie apelsinus-min
Pasaulis be mesos-min
snp-booster-min
Velyku_Boba-min
Bottom_Lois-min
T_Bottom-min
T_Bottom-min
Bottom
APACIA_44
APACIA_43
APACIA_42
APACIA_41
APACIA-40
APACIA-39
APACIA-38
APACIA-37
APACIA-36
APACIA-35
APACIA-34
APACIA 33
APACIA-32-TEMA
31-TEMA-APACIA-compressor
APAČIA-30
APACIA 29
APAČIA-28
APAČIA-27-compressor
APAČIA 26
APAČIA 25
APAČIA 24
APAČIA 23
APAČIA 22
APAČIA Tema 21
APAČIA Tema 20
APAČIA Tema 19
APAČIA Tema 18
APAČIA Tema 17
APAČIA Tema 16
Šildantys prieskoniai
Kas? Kodėl? Kaip? Apie duonos kepime naudojamus priedus
Sirpstančių sodų metas
Lengvas ir traškus... morengas
Apie kepinius be glitimo
Apie tirštuosius kokteilius (smūčius)
Spelta: grįžimas prie šaknų
Kulinariniuose renginiuose stebina azijiečiai
Industrinė duona
Kalėdos: „valgomos“ idėjos verslo dovanoms
Natūralus ruginis raugas
Rabarbarai ir trupininis pyragas
Apie funkcinius priedus
Šaldytos uogos ir vaisiai
Pilnagrūdis