Apie populiarėjančius kepinius su grūdais ir sėklomis

Kęstutis Kinas

Mūsų parduotuvių lentynose jau prieš kurį laiką šalia tradicinės ruginės duonos atsirado įvairios duonos su grūdais ir sėklomis. Nežymų duonos su priedais segmento kilimą rodo ir tyrimai, ir mes patys dirbdami pastebime, jog sėklų, grūdų ir pabarstų vartojimas nuolat auga. Jeigu prisiminsime pirmuosius kepyklų bandymus pristatyti ne visai tradicinę duoną – tai juoda duona su saulėgrąžomis kažkada atrodė kaip tikra inovatyvumo viršūnė! O apžvelgus  „Minordija“ asortimentą, taip pat galima pastebėti, jog grūdų įvairovė per keletą metų išaugo bene dvigubai.

Taigi, jeigu anksčiau klientams būdavo galima pasiūlyti kelių rūšių kviečių ir rugių sėklas, šiandien galiu išvardyti daug daugiau: tai aprūgštinti ir neaprūgštinti grūdai, kviečiai, miežiai, senosios kultūros kaip „spelta“, taip pat šutinti garais ar garais valyti ir išdžiovinti grūdai. Dabar galima pasiūlyti ne tik įvairių rūšių, bet ir įvairių frakcijų grūdus: pilną, skeltą pusiau, smulkintą, maltą ir t.t.

Grūdus ir sėklas tradiciškai dedame į kepinių vidų – kepti galima duoną, bandeles ar įvairius grūdų ir sėklų saldėsius. Jeigu sėklos labiau tinkamos kvietiniams gaminiams gardinti, tai ruginiams dažniau vartojami įvairūs grūdai. Neužmirškime ir grūdinių pabarstų, kuriuos taip pat galima naudoti kepiniams ne tik paskaninti, bet ir papuošti.

Ir nors apie teigiamas grūdų savybes virškinimo sistemai, žarnynui esame girdėję turbūt ne kartą, tyrimai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai, palyginti su Europos, grūdinių kultūrų suvartoja vis dar per mažai. Manau, kad tendencijos, nors ir lėtai, krypsta didesnio grūdų suvartojimo naudai, tačiau ir patiems reikia nepamiršti išbandyti naujas duonas rūšis!