Apie duonos gaminių „išvaizdą“

Kęstutis Kinas

Anksčiau duonos lentynose buvome įpratę matyti tik taisyklingos formos ir lygią plutą turinčią duoną. Ši tradicija sparčiai keičiasi, ir šiandien, net tokioje vietoje kaip duonos išvaizda, atsiranda vis daugiau galimybių pasireikšti kūrybai. Jei seniau įplyšusi duona buvo vadinama „broku“, tai šiandien įplyšimas gali būti pagrindiniu duonos išvaizdos akcentu.

Šiandieninės duonos, kurių tradicija mus pasiekė iš Vakarų Europos, jau „nebebijo“ būti miltuotos, įplyšusia pluta, ar tiesiog šiek tiek „netvarkingos“. Lentynose matome vis daugiau tradicinių viduržemio jūros regionui būdingų rankų darbo gaminių.

Jeigu kalbėsime apie plyšusios duonos plutelę, kurioje ir susitelkia pagrindinis skonis, įdomu pažymėti, jog šis „efektas“ išgaunamas keliais būdais:

–          Naudojant pabarstus ar užtepus

–          Keičiant gamybos procesą

–          Įpjaunant gaminio paviršių

Pavyzdžiui, norėdami, kad plyštų gaminio pluta – duoną kildiname trumpiau, o kepalėlius formuojame smailais galais. Kuo labiau susuksite gaminį formuodami, tuo išraiškingesnį plyšimą gausite jį įpjovus.

Trumpai tariant, tradicinės duonos pasaulyje atsiranda dar daugiau laisvės ir galimybių kurti, kas tikrai džiugina – tikiu, ne mane vieną!